Objekto tipas
Vietovė
Aukštų skaičius
Aukštų skaičius
Pastato tipas
Šildymo tipas
Būklė
Ar galima parduoti bendrijai priklausantį žemės sklypą? Ar galima parduoti bendrijai priklausantį žemės sklypą?
Teisės aktuose tiesiogiai nėra parašyta, kad draudžiama parduoti tokius bendro naudojimo žemės sklypus. Šie sklypai yra parduodami vadovaujantis 2004 m. Vyriausybės nutarime Nr. 1443 DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS MĖGĖJŲ SODO TERITORIJOJE įtvirtintomis taisyklėmis.
1. Pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 34-1418), turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus:
1.1. sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys:
1.1.1. teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus;
1.1.2. įsiterpusius valstybinės žemės sklypus;
1.2. sodininkų bendrijos:
1.2.1. bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai;
1.2.2. įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Sodininkų bendrija priėmusi sprendimą bendrijos narių susirinkime pirkti lengvatinėmis sąlygomis bendro naudojimo žemės sklypą informavo Nacionalinę žemės tarnybą (ar savivaldybę), kokiu tikslu siekiama nusipirkti šį sklypą (protokolas, prašymas). Sodininkų bendrijos gali nurodyti tik du tikslus: rekreacijai arba bendro naudojimo objektų statybai, tas yra įrašoma į pirkimo ir pardavimo sutartį. Nustatomos tokios bendro naudojimo žemės sklypo naudojimo sąlygos (apribojimai). Jei žemė yra bendro naudojimo, ji yra skirta ne pardavimui, o Bendrijos reikmėms. Pardavimas trečiajam asmeniui yra laikomas kaip pasipelnymas valstybės sąskaita, todėl valstybinės žemės patikėtinis nustatęs (NŽT ar savivaldybė), kad žemė naudojama ne pagal paskirtį ar atiteko trečiajam asmeniui, teisme įrodinės, kad bendrijos veiksmai įsigyjant sklypą galimai buvo apsimestiniai, norint pasipelnyti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl šio sklypo atėmimo iš bendrijos.